Per pirmuosius projekto „Profesinio mokymo prieinamumo trečiųjų šalių piliečiams didinimas“ įgyvendinimo metus nuosekliai suformuotos gairės sistemingam trečiųjų šalių piliečių įtraukties stiprinimui profesiniame mokyme, apimančios analitines veiklas, suinteresuotų institucijų tinklaveiklos stiprinimą, profesinio mokymo įstaigų institucinių gebėjimų stiprinimą ir gerosios patirties sklaidą.
2025 m. balandžio mėn. atlikta Trečiųjų šalių piliečių įtraukties priemonių turinio poreikio analizė, leidusi identifikuoti profesinio mokymo įstaigų, pedagogų ir besimokančiųjų poreikius, pagrindinius iššūkius bei kliūtis organizuojant profesinį mokymą trečiųjų šalių piliečiams. Analizės rezultatai tapo pagrindu tolesnėms projekto veikloms ir sprendimams.
Svarbi pirmųjų projekto įgyvendinimo metų dalis – atrankos procesas, kurio metu buvo atrinktos 5 profesinio mokymo įstaigos, kurios projekte praktiškai išbandys trečiųjų šalių piliečiams pritaikytą profesinio mokymo turinį bei sudarytas 10-ies neformaliojo profesinio mokymo programų sąrašas, kurio pagrindu bus parengtas trečiųjų šalių piliečiams pritaikytas profesinio mokymo turinys.
Pagal projekte parengtą akredituotą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą „Profesinio mokymo įstaigų institucinių gebėjimų trečiųjų šalių piliečių mokymo srityje stiprinimas“ įvyko įvadiniai mokymai profesijos mokytojams, profesinio mokymo įstaigų administracijai ir konsultantams, kuriuose aptarti praktiniai mokymo turinio pritaikymo, tarpkultūrinės komunikacijos ir mokymo proceso organizavimo aspektai. Mokymai sudarė galimybes stiprinti institucinius gebėjimus ir dalintis praktinėmis patirtimis.
Remiantis analizės išvadomis, buvo parengti pirmieji projekto profesinio mokymo turinio rezultatai: metodinis vadovas profesinio mokymo įstaigoms (I dalis) ir keturi bendrieji moduliai, skirti stiprinti institucijų ir pedagogų gebėjimus dirbti su trečiųjų šalių piliečiais. Moduliai apima skirtingas, tačiau tarpusavyje susijusias sritis: savaiminiu ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, trečiųjų šalių piliečių perkeliamų kompetencijų ugdymą, lietuvių kalbos kaip antros kalbos integravimą į profesinį mokymą bei ugdymą karjerai. Šie rezultatai orientuoti į praktinę profesinio mokymo įstaigų veiklą ir padeda sistemingai planuoti mokymą, vertinti besimokančiųjų turimas kompetencijas, stiprinti pedagogų pasirengimą dirbti daugiakalbėje aplinkoje ir sudaryti sąlygas sėkmingesnei trečiųjų šalių piliečių integracijai į profesinį mokymą bei darbo rinką.
2025 m. gruodžio 16 d. įvyko projekto sklaidos seminaras, kuriame buvo pristatyti pirmieji projekto rezultatai, aptartos Europos ir nacionalinės trečiųjų šalių piliečių integracijos kryptys bei praktiniai sprendimai trečiųjų šalių piliečių profesiniam mokymui stiprinti. Seminaras tapo platforma dialogui tarp profesinio mokymo įstaigų, ekspertų ir kitų suinteresuotųjų institucijų.
Per pirmuosius projekto metus buvo aktyviai plėtojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įtraukiant ne tik profesinio mokymo įstaigas, pedagogus ir konsultantus, bet ir Priėmimo ir integracijos agentūrą, su kuria buvo keičiamasi informacija, patirtimi ir įžvalgomis apie trečiųjų šalių piliečių integracijos iššūkius bei praktinius sprendimus. Šis bendradarbiavimas prisideda prie nuoseklesnio mokymosi, socialinės ir darbinės integracijos procesų derinimo.
Šie pirmieji metai žymi pereinamąjį etapą nuo koncepcinių sprendimų kūrimo prie jų įgyvendinimo praktikos plėtros.