Cedefop paskelbė aplinkraštį „Vocational education and training policy briefs 2024 – Lithuania. National VET policy developments 2023-24“. Leidinyje glaustai apžvelgiama Lietuvos profesinio mokymo politika 2020–2024 m., nacionalinis kontekstas ir iššūkiai, pateikiami naujausi su profesiniu mokymu susiję statistiniai rodikliai, taip pat iki 2030 m. numatytos prioritetinės kryptys pagal Lietuvos nacionalinį profesinio mokymo įgyvendinimo planą.
Leidinys parengtas remiantis Cedefop stebėsenos kaip įgyvendinama Tarybos 2020 m. lapkričio 24 d. rekomendacija dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo (2020/C 417/01) bei Osnabriuko deklaracija duomenimis ir analize.
Profesinio mokymo kontekstas ir iššūkiai
Lietuvos profesinio mokymo sistema yra centralizuota, įgyvendinama daugiausia mokyklinė forma, tačiau su reikšminga didėjančia pameistrystės, organizuojamos profesinio mokymo forma, dalimi. Nuo 2015 m. veikia sektoriniai praktinio mokymo centrai (SPMC), sudarantys sąlygas moderniai praktikai realiomis darbo sąlygomis. Įgyvendinamos modulinės profesinio mokymo programos, leidžiančios lankstų mokymosi turinio derinimą ir individualius mokymosi kelius.
Svarbus posūkis įvyko 2017 m. priėmus naują Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo redakciją, kuria buvo:
- sustiprintas socialinių partnerių (darbdavių, savivaldybių, profesinių sąjungų) vaidmuo planuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą,
- įteisintas kompetencijomis grįstas požiūris į mokymo turinį ir kvalifikacijų suteikimą,
- sustiprintos kokybės užtikrinimo ir išorinio vertinimo procedūros,
- sudarytos prielaidos plėtoti pameistrystės formą kaip lygiavertį profesinio mokymo būdą.
Pagrindiniai iššūkiai: mažas profesinio mokymo patrauklumas, sistemingo išorinio vertinimo stoka, nepakankama įgūdžių atitiktis darbo rinkai ir profesijos mokytojų trūkumas.
Profesinio mokymo prioritetai iki 2030 m.
• Didinti profesinio mokymo patrauklumą – plėtoti pameistrystę ir modulines profesinio mokymo programas, glaudinti profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo sąsajas, stiprinti karjeros orientavimo sistemą, gerinti kokybę ir prieinamumą, skatinti pažeidžiamų grupių dalyvavimą.
• Gerinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams – planuoti mokymosi vietas pagal regioninius ir nacionalinius poreikius, skatinti trūkstamų modulinių profesinio mokymo programų parengimą, vykdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, stiprinti SPMC tinklą ir socialinių partnerių įtrauktį.
• Pritraukti profesijos mokytojus ir įmonės meistrus – didinti atlyginimus, užtikrinti socialines garantijas, plėsti tęstinio profesinio tobulėjimo galimybes, stiprinti įmonių meistrų didaktines kompetencijas.
Profesinio mokymo pokyčiai 2020–2024 m.
- Pameistrystė: įgyvendinti finansavimo kvietimai („Pameistrystė – nauja galimybė man“, 19 mln. Eur), veikia nacionalinė interneto svetainė pameistryste.lt.
- Profesinis mokymas ir bendrasis ugdymas: rengiamos modulinės profesinio mokymo programos, suteikiančios galimybę bendrojo ugdymo mokiniams rinktis profesinio mokymo programų modulius (2023 m. – 1 642 sutartys, 2024 m. – 2 889; populiariausi – picos gamyba, plytelių apdaila, suši gamyba, medžio darbai).
- Karjera ir suaugusiųjų mokymasis: įgyvendinta iniciatyva „Vienodas startas visiems“, vykdomas projektas „Mokykis visą gyvenimą!“, plėtojama individualių mokymosi paskyrų sistema, veikia nacionalinė platforma kursuok.lt.
- Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas: parengti išorinio vertinimo kriterijai, įdiegta kolegialaus vertinimo (peer review) ir veiklos stebėsenos sistema. 2021–2023 m. šios priemonės buvo išbandytos penkiose profesinio mokymo įstaigose. Šiuo metu, pasitelkiant „Erasmus+“ programos paramą, rengiama vertinimo ir stebėsenos procesų skaitmenizavimo metodika.
- Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir kvalifikacijų pripažinimas: nuo 2022 m. taikoma asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka; 2024 m. patvirtintos naujos užsienio kvalifikacijų vertinimo nuostatos ir įteisintas akademinis užsienyje įgytų profesinio mokymo kvalifikacijų pripažinimas (LTKS 1–4 lygiai).
- LTKS–EKS/EAME-KS: 2024 m. paskelbta atnaujinta nacionalinė ataskaita dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara (EKS) ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara (EAME-KS).
- SPMC ir mobilumas: tęsiamas sektorinių praktinio mokymo centrų (SPMC) tinklo stiprinimas; 2023 m. mobilumo veiklose dalyvavo daugiau kaip 3 400 mokinių iš 43 profesinio mokymo įstaigų, kurie mokėsi praktinių įgūdžių kituose SPMC ar profesinio mokymo įstaigose. Veiklos apima mokinių ir mokytojų judumą, bendrus projektus ir infrastruktūros panaudojimą; jų įgyvendinimas tęsiamas iki 2026 m.
- Koordinavimas ir turinio plėtra: nuo 2022 m. veikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsteigta Nacionalinė PM pažangos platforma (32 ekspertai), teikianti rekomendacijas dėl profesinio mokymo turinio, mokytojų kvalifikacijų, pameistrystės ir kompetencijų vertinimo. 2022 m. patvirtintas valstybinių profesinio mokymo įstaigų tinklo plėtros planas, skirtas geriau suderinti mokymo pasiūlą su darbo rinkos poreikiais.
- Profesijos mokytojų ir įmonės meistrų kompetencijos: 2022 m. užbaigtas KPMPC koordinuotas projektas „Profesijos ir suaugusiųjų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra“, plėtojęs mokytojų ir andragogų tęstinio tobulinimo sistemą (2 807 dalyviai); 2023 m. apmokyta dar 657 profesinio mokymo įstaigų darbuotojai; 2024 m. ESFA pradėjo projektą „Kompetencijų tobulinimas – geresnė profesinio mokymo kokybė“ (3 mln. EUR), skirtą 1 000 mokytojų ir įmonių meistrų kvalifikacijai gerinti.
Lietuvos profesinio mokymo rezultatai pagal ES tikslus
Pagal Cedefop duomenis, Lietuva artėja prie pagrindinių Europos Sąjungos nustatytų profesinio mokymo ir įgūdžių ugdymo siekinių:
• Neseniai pirminį profesinį mokymą (20–34 m.) baigusiųjų užimtumas – 76,6 % (2024).
• Mokymosi darbo vietoje (įskaitant pameistrystės) patirtį turėjusių absolventų dalis – 59,5 % (2024), beveik pasiektas ES tikslas – 60 %.
• Suaugusiųjų (25–64 m.) dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą veiklose per pastaruosius 12 mėn. – 27,4 % (2022).
• Pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių 16–74 m. gyventojų dalis – 52,9 % (2023).
(Papildomi rodikliai pateikiami leidinio 1 lentelėje.)
Išvados
2020–2024 m. Lietuva įgyvendino reikšmingas profesinio mokymo reformas, orientuotas į keturias pagrindines kryptis:
- Pameistrystės ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas.
Plėtota pameistrystės sistema, stiprinta profesinio ir bendrojo ugdymo sąsaja, pradėta kurti individualių mokymosi paskyrų sistema, didintas suaugusiųjų švietimo prieinamumas. - Profesinio mokymo kokybės stiprinimas.
Diegiamos išorinio vertinimo, kolegialaus vertinimo (peer review) ir stebėsenos priemonės, rengiama vertinimo procesų skaitmenizavimo metodika, užtikrinanti nuoseklų profesinio mokymo kokybės valdymą visoje šalyje. - Darbo rinkos poreikių atitikties gerinimas.
Modernizuojamos profesinio mokymo programos, stiprinamas socialinių partnerių įsitraukimas, plėtojama SPMC infrastruktūra, optimizuojamas viešųjų profesinio mokymo įstaigų tinklas, kuriamas lankstesnis mokymosi vietų planavimas pagal regioninius poreikius. - Mokytojų ir įmonių meistrų kompetencijų tobulinimas.
Plėtojamos tęstinio tobulinimo galimybės, įgyvendinami nacionaliniai projektai, stiprinantys profesijos mokytojų ir įmonių meistrų pedagogines kompetencijas.
Cedefop pažymi, kad Lietuva žengia teisinga kryptimi, tačiau toliau būtina:
- skatinti darbdavių įsitraukimą į profesinio mokymo procesus,
- gerinti mokytojų pritraukimą,
- tobulinti mokymosi vietų planavimą pagal realius darbo rinkos poreikius.
Daugiau informacijos – Cedefop svetainėje.