Reikiamų įgūdžių trūkumas – vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidurs visos šalys, įgyvendindamos Europos žaliąjį kursą. Įgūdžiai yra raktas į ateitį – tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek visai visuomenei. Mokymasis, tiek individualus, tiek kolektyvinis, nėra vienkartinis procesas. Kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas tampa neatsiejama darbo, sėkmingos karjeros ir viso gyvenimo dalimi.
Šiuolaikiniame pasaulyje nugalėtojais taps tie, kurie investuos į mokymąsi, nuolatinį esamų įgūdžių atnaujinimą ir naujų įgijimą, – teigė renginio, skirto šių metų gegužę pasibaigusiems Europos įgūdžių metams, dalyviai. Konferencijoje, kurią surengė Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP), buvo apibendrinti šių metų rezultatai. Centro vykdomasis direktorius Jürgenas Siebelis ir direktoriaus pavaduotoja Mara Brugia aptarė situaciją įvairiose Europos šalyse ir pabrėžė, kad nuolatinis dėmesys įgūdžių ugdymui ir skaitmeninių inovacijų diegimas stiprina Europos ekonomiką ir didina socialinę gerovę.
CEDEFOP tyrimai: daugiausia nepanaudojančių savo įgūdžių – Lietuvoje
CEDEFOP duomenimis:
- Vidutiniškai 6 iš 10 ES darbuotojų (63 %) mano, kad turi tobulinti savo žinias ir įgūdžius, kad padidėtų jų darbo našumas.
- 4 iš 10 darbuotojų (40 %) kvalifikacijos lygis neatitinka darbo vietos reikalavimų.
- 12 % yra nepakankamai kvalifikuoti.
- 28 % – jų kvalifikacija aukštesnė, nei reikia darbo vietoje.
Daugiausia žmonių, kurių kvalifikacija aukštesnė nei reikalauja darbas, yra Lietuvoje – 38 %.
Šiek tiek mažiau – Ispanijoje (37 %),
Graikijoje – 32 %,
Prancūzijoje – 23 %,
Nyderlanduose – 16 %.
„4 iš 5 darbo vietų ES darbuotojai negali išnaudoti viso savo potencialo, todėl darbo vietų modernizavimas – vienas iš pagrindinių ateities iššūkių“, – teigė CEDEFOP atstovai.
Skaitmeninė revoliucija vyksta visur
Ilgą laiką skaitmeniniai pokyčiai daugiausia buvo susiję su IT sektoriumi, tačiau dabar tikroji skaitmeninė revoliucija apima visas sritis:
- Dronai naudojami žemės ūkyje.
- Sveikatos priežiūroje vis labiau įsigali telemedicina and elektroniniai sveikatos įrašai.
- Auga elektroninė mažmeninė prekyba.
- Spartėja kitų sektorių skaitmenizacija.
Darbo skelbimų analizė rodo, kad skaitmeninių įgūdžių poreikis:
- apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje išaugo nuo 20 % (2019 m.) iki 42 % (2023 m.),
- statybų sektoriuje – nuo 28 % iki 48 %.
Tai reiškia, kad daugeliui darbuotojų teks gerinti savo skaitmeninius įgūdžius. Tyrimai rodo, kad 52 % ES suaugusiųjų turėtų juos tobulinti, kad geriau atliktų savo darbą.
Reikalingas „įgūdžių dešimtmetis“
CEDEFOP atstovai pabrėžia, kad vienerių Europos įgūdžių metų neužtenka – Europai reikia visą gyvenimą trunkančio mokymosi dešimtmečio, kuris sustiprintų regiono konkurencingumą.
Žaliasis kursas ir skaitmenizacija suteikia galimybių tvariam ekonomikos augimui, tačiau kartu su geopolitiniais ir demografiniais pokyčiais kelia naujų iššūkių. Todėl Europai būtina stiprinti įgūdžių žvalgybą – nuolatinį atsaką į kintančius ekonomikos ir visuomenės poreikius.
Pasak J. Siebelio ir M. Brugia, norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, reikia:
- kurti kokybiškas darbo vietas, kurios pritrauktų talentus;
- tobulinti esamus ir įgyti naujų įgūdžių;
- persikvalifikuoti, kai to reikia;
- ieškoti naujų būdų spręsti įgūdžių ir rinkos poreikių neatitikimo problemas – tiek įgūdžių trūkumo, tiek jų nepakankamo panaudojimo.
Atvirų durų dienose mokėsi skraidinti dronus ir naudotis 3D spausdintuvu
Lietuvoje Europos įgūdžių metais buvo gausu renginių, kurių tikslas – didinti šiuolaikinio profesinio mokymo patrauklumą, paskatinti jaunus žmones rinktis paklausias profesijas, keisti jaunuomenės bei tėvų požiūrį į profesinį mokymą, atskleisti, kokias galimybes nuolat tobulėti ar keisti profesiją turi suaugęs ir brandaus amžiaus sulaukęs žmogus.
Šį balandį visos šalies profesinio mokymo įstaigos kelioms dienoms atvėrė duris bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, tėvams, mokytojams, karjeros specialistams ir visiems kitiems visuomenės nariams, kuriuos domina šiuolaikinės profesinio mokymo galimybės. Skirtingai nei ankstesniais metais, „Atvirų durų dienos“ visose profesinio mokymo įstaigose vyko tuo pačiu metu.
Kelias dienas vykusiuose renginiuose svečiai galėjo ne tik daugiau sužinoti apie mokymosi sąlygas, pamatyti modernias mokymo bazes, bet ir „pasimatuoti“ profesiją. Interaktyvių užsiėmimų metu jie galėjo pasimokyti skraidinti bepiločius dronus, „pasimatuoti“ paklausias ir patrauklias programuotojo, dizainerio, mechatroniko ir kitas profesijas, išmokti naudotis 3D spausdintuvu, išbandyti įvairius simuliatorius. Su apsilankiusiais bendravo ir profesinių mokyklų absolventai – jie pasakojo, kodėl pasirinko tokį profesijos įgijimo kelią ir pasidalino savo profesinės sėkmės istorijomis.
Lietuva ateities iššūkiams jau ruošiasi
Mūsų šalyje Europos įgūdžių metais ypatingas dėmesys buvo skirtas stiprinti mokymo ir kitų suinteresuotų įstaigų bei verslo bendradarbiavimą rengiant reikiamų įgūdžių ir kompetencijų turinčius darbuotojus, atskleisti mokymosi visą gyvenimą svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą patrauklumui didinti ir paskatinti net itin brandaus amžiaus žmones nevengti iššūkių, kuriuos jiems kelia šiuolaikinė darbo rinka – tobulėti ar net keisti profesiją, buvo pasitelktos įvairios veiklos ir skirtingi būdai: profesinio meistriškumo konkursai, įvaizdžio gerinimo kampanijos įvairiomis žiniasklaidos formomis, konkursai socialiniuose tinkluose, televizijos ir radijo laidos, straipsniai nacionalinėje žiniasklaidoje, aktuali informacija skleista viešųjų erdvių ekranuose ir kt.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas perspektyviam profesijos mokymosi būdui – pameistrystei populiarinti. Darbdaviai suskaičiavo, kad apie 90 proc. šiuo būdu profesiją įgijusių žmonių mokslus baigia turėdami reikiamos patirties ir sėkmingai pradeda karjerą įmonėse, kuriose dirbo mokydamiesi pameistrystės būdu, todėl daugėja su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujančių įmonių, gausėja žmonių, profesiją įgyjančių tokiu būdu (pvz., 2022 m. besimokančių profesijos pameistrystės būdu buvo kiek daugiau nei 2500, o 2023 m. šiuo būdu profesijos mokėsi jau per 3300 mokinių arba daugiau nei 18,7 proc. visų besimokančiųjų profesijos – beveik 8 proc. daugiau, nei 2018 m.; ŠVIS duomenys).
Ypač džiugu, kad būtent Europos įgūdžių metais didžiausiame Europoje profesinio meistriškumo konkurse „Euroskills Gdanskas 2023“ jaunieji Lietuvos profesionalai iškovojo net 3 medalius, tarp jų ir pirmąjį aukso medalį šio konkurso istorijoje (jį Lietuvai pelnė 24 metų automechanikas, buvęs Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokinys Mykolas Laurinavičius).
Iššūkiams, kuriuos Lietuvai ir kitoms šalims kelia Europos žaliasis kursas, skaitmeninė ir dirbtinio intelekto era, aptarti buvo skirta tarptautinė konferencija „Įgūdžiai Lietuvoje: ateities darbo rinkai ir pilietiškumui“, surengta Vilniuje 2023 m. rudenį. Jos metu mūsų šalies pedagogai, švietimo įstaigų vadovai, verslo atstovai ir mokslininkai kartu su kolegomis iš užsienio šalių diskutavo apie tai, kokių įgūdžių ir gebėjimų prireiks kiekvienam iš mūsų, kad profesinė karjera būtų ilga ir sėkminga, kaip stiprinti mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą, kad profesijos besimokantys žmonės sukauptų kuo daugiau įgūdžių realioje darbo vietoje, ko reikia, kad ateities darbo rinkai būtų parengti kvalifikuoti specialistai.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad vykstant skaitmeninei ir žaliajai transformacijai visi kartu turime ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad kompetencijos atitiktų naujus darbo rinkos poreikius, tobulinti skaitmeninius Lietuvos gyventojų gebėjimus, nes jei gebėsime nuolat mokytis, gebėsime įveikti ir naujus iššūkius.
Europos įgūdžių metai (2023 m. gegužė–2024 m. gegužė) buvo inicijuoti siekiant stiprinti verslo, mokymo įstaigų, valstybės institucijų bendradarbiavimą ir taip padėti įmonėms spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, o žmones paskatinti nuolat tobulėti ir kelti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti.
Renginio įrašą anglų kalba galite žiūrėti čia.